Skaičių 13

₁VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ₂„Siųsk vyrus išžvalgyti Kanaano kraštą, kurį aš duodu izraelitams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvieno jų protėvių giminės; kiekvienas jų turi būti giminės vadas.“ ₃VIEŠPATIES įsakymu Mozė išsiuntė juos iš Parano dykumos. Visi jie buvo vadovaujantys vyrai tarp izraelitų. ₄Štai jų vardai: iš Rubeno giminės – Zakūro sūnus Šamūva, ₅iš Simeono giminės – Horio sūnus Šafatas, ₆iš Judo giminės – Jefunės sūnus Kalebas, ₇iš Isacharo giminės – Juozapo sūnus Igalas, ₈iš Efraimo giminės – Nūno sūnus Ozėjas, ₉iš Benjamino giminės – Rafuvo sūnus Paltis, ₁₀iš Zabulono giminės – Sodžio sūnus Gadielis, ₁₁iš Juozapo giminės, tai yra Manaso giminės, – Susio sūnus Gadis, ₁₂iš Dano giminės – Gemalio sūnus Amielis, ₁₃iš Ašero giminės – Mykolo sūnus Setūras, ₁₄iš Naftalio giminės – Vofsio sūnus Nachbis, ₁₅iš Gado giminės – Machio sūnus Geuelis. ₁₆Tie buvo vardai vyrų, kuriuos Mozė siuntė išžvalgyti krašto. O Nūno sūnų Ozėją Mozė pavadino Jozue.

₁₇Siųsdamas juos išžvalgyti Kanaano krašto, Mozė tarė: „Kilkite aukštyn į Negebą ir užkopkite į krašto aukštumas. ₁₈Apžiūrėkite kraštą, į ką jis panašus. Ar jame gyvenantys žmonės stiprūs, ar silpni, ar jų mažai, ar daug? ₁₉Ar kraštas, kuriame jie gyvena, geras, ar blogas? Ar miestai, kuriuose jie gyvena, neturi sienų, ar yra įtvirtinti? ₂₀Ar žemė derlinga, ar skurdi, ar yra joje medžių, ar ne? Būkite drąsūs ir parneškite šį tą iš krašto vaisių“. Tuomet buvo ankstyvųjų vynuogių metas.

₂₁Jie iškeliavo ir išžvalgė kraštą nuo Cino dykumos ligi Rehobo prie Lebo Hamato. ₂₂Jie pakilo į Negebą ir nuėjo į Hebroną, kur gyveno anakiečiai Ahimanas, Šešajas ir Talmajas. (Hebronas buvo įkurtas septyneriais metais anksčiau negu Coanas Egipte.) ₂₃Pasiekę Eškolo slėnį, nusikirto ten vynmedžio šaką su viena vynuogių keke, kurią ant karties nešė du vyrai. Jie nešėsi ir granatmedžio obuolių bei figų. ₂₄Ta vieta buvo pavadinta Eškolo slėniu pagal kekę, kurią izraelitai ten nusikirto.

₂₅Praslinkus keturiasdešimt dienų, jie sugrįžo iš krašto žvalgybos. ₂₆Atėję tiesiai pas Mozę ir Aaroną bei visą izraelitų bendriją į Kadešą Parano dykumoje, jie papasakojo jiems bei visai bendrijai ir parodė jiems krašto vaisius. ₂₇Jie papasakojo Mozei: „Mes nuėjome į kraštą, į kurį mus siuntei. Tikrai jis pienu ir medumi teka. Štai jo vaisiai. ₂₈Tačiau žmonės, gyvenantys krašte, yra stiprūs, miestai įtvirtinti ir didžiuliai. Be to, mes matėme ten ir Anako palikuonis. ₂₉Amalekiečiai gyvena Negebo krašte; hetitai, jebusiečiai ir amoritai gyvena krašto aukštumose, o kanaaniečiai gyvena prie jūros ir palei Jordaną“.

₃₀Kalebas nutildė žmones, murmėjusius prieš Mozę, ir tarė: „Keliaukime tučtuojau ir užimkime jį, nes tikrai galime juos nugalėti“. ₃₁Tada vyrai, kurie buvo ėję su juo, sakė: „Mes nepajėgsime tų žmonių pulti, nes jie už mus stipresni“. ₃₂Taigi jie primelavo izraelitams apie kraštą, kurį buvo išžvalgę, sakydami: „Kraštas, kurį perėjome ir išžvalgėme, yra kraštas, kuris suryja savo gyventojus. Visi žmonės, kuriuos ten matėme, yra aukštaūgiai. ₃₃Tenai matėme tikrų milžinų (anakiečiai kilę iš milžinų), o mes jautėmės kaip žiogai. Taip mes jiems ir atrodėme“.